Praha - 4.5

1.
krašte kalvų ir klonių
pačiam pačiam lig krašto
to kalno
kur gyventi aš bandau

šunų daugiau
ir laksto
ir laukia jie audros


2.
visos gatvės čia
kiekviena
pažįstama -
ne mano

visos dienos čia
išgyventos
laimingos
savaip

laikina čia
viskas laikina
bet įsimylėjus
juk

visos gatvės čia
išvaikščiotos
jo beieškant


3.
Prie gero
greitai priprantama

Visą gyvenimą
einant iš paskos
sau pačiai
radus kažką tokio
tenka apsisukt
ir kovot

lyg prieš vėją
prieš orą
prieš nieką

už --
čia ir dabar


4.
šią dieną,
tokią tuščią dieną,
pilną neišnaudotų galimybių
aš tikiu nepraleidžianti
vienos --        pačios svarbiausios

---
mano rankos
pilnos netikrumo
mano jaunos akys
žiūri į dangų

jaunystė žydi

tik ankstyvas supratimas
mane augina


5.
Netikrumo miestas
it koks nesapnuotas
Dali sapnas.
Tarytum išimtum it lego
detalę gyvenimo
apipintum rūku ir
taškų rinkimu ir
paleistum lyg šunį
palakstyt.


6.
Grįžtam --
ten, kur durys turi spynas,
o žmonės - gyvenimus.

Augam
ir užaugam
iki savojo.

Ar įmanoma laviruot
tarp visiško pamišimo
ir tramdančios tikrovės jausmo?

Rimstam --
nes sprendimus
priimam patys.