pasakų pasaulis

... man patinka pasakos. pasakos apie burtininkus, apie gerus ir blogus didvyrius. apie pragaro liepsnas ir gaivų melsvą dangų. apie velnius ir raganas, apie elfus ir nykštukus, apie išminčius ir magus - senukus, baltais lyg sniegas iki juosmens plaukais, su žemę siekiančiomis barzdomis. apie jų bendruomenes, apie jų meilę vieni kitiems. apie ištikimybę, apie tikrus draugus. o, kaip aš norėčiau pasinerti į tą burtų pasaulį! burti, kerėti, vaikščioti smaragdo žalumo ir pūkų minkštumo pievomis, klausytis išminčių ir magų pasakojimų, mokytis iš jų. koks nuostabus būtų tuomet gyvenimas. daryti ir mokytis tik tai, ko nori, tik tai, kas įdomu! kai gali kalbėtis su gyvūnais, kai gali pereiti visą pasaulį. pereiti snieguotus kalnus, įveikti siaučiančias pūgas, išsikapstyti iš po užvirtusios sniego lavinos, matyti didžiules krentančias snaiges. perplaukti plačiausias upes, skaidrias kaip krištolas. nugalėti upės tėkmę bei putojančius krioklius, kurių šniokštimas ir paukščių čiulbesys būtų gražiausia muzika. kai po ilgos ir varginančios dienos, atsigultum ir matytum visas dangaus skliaute mirgančias žvaigždes, kurios kartais tau nusišypso. norėčiau pereiti aštriausius akmenis, didžiausius kalnus, nuplikusius nuo kepinančios saulės. pajusti marinantį troškulį ir alkį, svyruoti tarp rojaus vėsos ir pragaro kaitros. eiti peilio ašmenimis ir nesusipjaustyti kojų. klausytis burtininkų išminties ir pamokančių patarimų. pamatyti trolius ir orkas, tamsos demonus ir šmėklas, pajusti bedugnės gylį ir iš jos dvelkiantį šiurpų mirties vėją. pajusti pragaro kančias ir baimę, bet taip pat ir dangaus palaimą, meilę. noriu pamatyti juodąjį demoną iš arti, noriu pajusti jo galią, noriu pajusti kovos įtampą tarp demonų ir burtininkų. noriu pasinerti į save elfų tylioje ramumoje. ramiai žalioje pievoje, tarp aukštų kaip dangus ilgaamžių išsikerojusių medžių, kurie jei galėtų kalbėti, papasakotų neįtikėtinų istorijų.
kodėl negaliu bent vienai akimirkai išnykti ir pabūti tokiame pasaulyje? tada turbūt netgi galėčiau pasakyti: „sustok akimirka žavinga! „.. ir ji sustotų. žmonių laiko nebeliktų, būtų tik pasakų laiko tėkmė, kuri visiškai kitokia. kodėl neturiu tokios lakios vaizduotės, kad galėčiau sutapatinti mane supantį pasaulį su šiuo nuostabiu pasakų pasauliu?