Aš negyvos katytės lavonėlis,
Prie namelio užverčiau letenėles.
-Tai katytė na ir kas,
Vakar užmušiau šešias.
Šneka vaikas, bado su lazda...
Lupyte traukia ir kaktyte rauko
Ašarėlę braukia, šluostosi rankove.
Savo nosy juodą, veidą išsiterlioja.
Ir toliau galvoja.
-Kodėl jinai išėjo, kodėl ji mirt turėjo...???
Juk katytė mano myliu aš ją be galo.
Ir tada mama priėjo.
Jam nurimt padėjo,
-Ji dėl verslo mirt turėjo.
Ir tada prie katytės lavonėlio,
Jis šytą suprato,
Nebevalgysiu daugiau kebabų.
Ir katytė dvasia miaukdama
Nuskrido padange žydra.