niekur nesurasti

Tartum tuščio žodžio aidas
Nuskamba praeities ir dabarties judesys-
Gluminantys jausmai šoka rumbą
Palei sapnų langus,
trokšdami įsitraukti ir įsukti
Į aistringą kliedesių verpetą.

Kliūna kojos ir pradedamas naujas šokis- Čia čia Čia

Viens du - čia čia čia..
(Apspangęs Dionisas griūna ant žemės,
Jo vietą mikliai pakeičia Apolonas.)

Ar pameni tuos žaliai rausvus mudviejų horizontus,
Kuriuos užtemdė bespalviai debesys?
Ar šalta žiemos naktis, nepriminė karštos
... ir amžinos mūsų šilumos?
Ar nemirtingos vienio ir aistros naktys tebeliko gyvos... man.. ir Tau...?
Kertu į krutinę kumščiais...
ir iškraujuoju - TAIP.

(paskutinis šokis- valsas)

Šnibždasi sienos:
-Našlė saulė susilaukė dukters.
Aušra nugimė.
Saldžiai karti ir žalsvai tolima- tartum nepasiekiama niekam.
-Niekam?
-Niekam.
-Tyra it šaltinio vanduo,
it skaisčiausias  žmogaus prisiminimas
ir tobula it Dievo dukra.
-Tobula?
-Be pradžios ir pabaigos, be skausmo ir liūdesio,
be mirties ir gyvybės, be vaikystės ir be senatvės...