Slogi tyla gaubia miegančią žemę,
Tik girdėti, kaip verkia dangus,
O prie stogo palinkęs vienišas klevas
Liūdesiui pritaria lapų lietum.
Tuščioj stotelėj, šalia pilko kelio,
Niūniuoju melodiją kartu su dangum
Ir šoka mana mintis su lašeliais,
Ir kviečia Tave pabuvot su lietum...