Poetas ir Mūza (įkvėpimas)

Sakei kvatoji iš manęs kaskart aplankius naktį
Išdailini nagus aštrius su stiklo šukėm
Ir lauki belsdama pirštu į žvakės dagtį,
Kol įkvėpimo genamas aš atsibusiu.

Įkaitini piktas žarijas plienui kalti
Beri jas palei galvą paeiliui.
Ir naktimi šnopuodama paleidi
Mintis galvotrūkčiais kažkur.

Ir iškrapštai iš laikrodžių rodykles,
O vietoj jų nuspalvini kitas.
Tamsas įbaugini negyvas,
Kad saulę Tu gali prikelt ir naktį nusinešt.

Ir lauki Tu manęs lyg dangūs mėtų
Prie stalo susikūprinus, pikta,
Bet neateisiu aš net jei norėtum,
Nes mano nuotaika ne ta...