Jei surast galėčiau laimės kibirkštėlę
Tylią tamsią naktį klaidžiame miške,
Eičiau ir negrįžčiau, čia kur gėlės žydi,
Ir, kur šlama šalčio medžiai širdyje
Eičiau ir išeičiau į beribį tolį,
Tartum pienės pūkas skrisčiau per laukus
Niekas nesurastų, niekas neieškotų,
Kam aš reikalinga vieniša namuos...
Tylią, tamsią naktį per miškus keliauti
Skristi su pelėda per tamsias girias,
Gal ten savo laimę aš prie beržo mažo,
Tamsią naktį rinkčiau savo svajones...
Tik maža žvaigždelė, šviečia, rodo kelią,
Eisiu ir negrįšiu, niekas nesuras...