Suspurdo sujudo jausmai
Net plunksnos nenulaikau visai
Poetas baisus vėl pils ant
Lapo savo muiluotus jausmus
Vėl citatas tuščias ant
Manes raitys ir nieko jomis nepasakys
Aš lapas švarus ir tylėjimo įžadus turiu
Atlaikysiu net baisiausius
Bukas poete tavo skausmus.
Ką nori rašyk, tik į
lankas mielas poete
Nenuklįsk.
Ką jauti? Kaip gyveni?
Mielas poeta ar dar gyvas esi?
Bet nuo ašarų praskysiu
Ir lietaus tavo akių sūraus neatlaikysių.
Kančių kaip ir kačių,
O ypač jų nagų
Ne itin mėgstu ir nuo
Jų paslėptas būt norėčiau.
Atlapaširdi poete, jausmus kiek tinkamas liek
Tik kilpos nesigriebk.