ale man kuo toliau, tuo aiškiau atrodo, kad tai, ką žmonės laiko šventvagišku dalyku prieš Dievą ar religiją, yra visų pirma ir galiausiai šventvagiška prieš save patį: t.y. ne tikėjimą žmogus niekina, o save griauna ir spjaudosi ne kur kitur, o ant savęs. rašinukas tai toks ot, palikit Jėzų Kristų ramybėj, bažnyčia ir jos struktūra perkreipta labiau tokio 'niekinimo' nusipelnė, o ne tas, nesuklysiu, šviesus žmogus. Tai čia mano nuomonė, neperšu ;)
ai nežinau. pasaulis - žmonės supę žmogų Kristų, sugalvojo, kaip ir kur tą jo nukankinimo istoriją panaudoti. (ir jį sunaudojo.) jis tai sakė : paskutinis vakaras, jūs dabar valgot mano kūną geriat mano kraują; ("savo draugams sakė.) Tie sumaumojo ir panaudojo.
nukankintų žmonių daug. o kitų nenaudojo. tylu ramu, nieks nieko. Dž.Bruną sudegino, kad Žemė jam ne taip sukasi. Argi ne kankinimas. (prieš tai 8m. dar kalėjime išlaikę, visą gyvenimą persekioją.) jo.