Gyvenimas

Aš taip skubėjau gyventi, taip skubėjau užaugti... O po daugelio metų sustojau, atsigręžiau atgal ir supratau, kad aš  net negyvenau... Aš tik slydau gyvenimo paviršium, nesigilinau į tai kas vyksta aplinkui. Man atrodė, kad tik mano skausmas yra didžiausias. Bet kaip aš klydau! Aplink mane buvo pilna žmonių kurie kentėjo žymiai labiau. Aš nemokėjau džiaugtis tuo ką turiu, kas yra šalia. Nemokėjau džiaugtis tuo ką man duoda likimas, man visada reikėjo daugiau. Galbūt dėl to visada ir buvau nelaiminga. Svarbu ne kokias nesėkmes tenka patirti gyvenime  – o tai kaip tu žiūri ir priimi jas. Juk kai kurie žmonės patiria tiek daug  vargų ir skausmo, o vis tiek tave visada pasitiks su šypsena, ir atrodo, kad jų širdyse telpa tiek daug gerumo, kad jis net  liejasi per kraštus. Toks žmogus, kupinas nuoširdumo ir supratimo, išmokė ir mane džiaugtis gyvenimu, neniurzgėti dėl kasdieninių nesusipratimų. Už tai aš jam visada liksiu dėkinga.