Šviesiose iliuzijų miško prošvaistėse
Gyvena tyros ir nesuteptos svajonės,
Kurių vieniši balsai skamba
Sugedusio patefono gelmėse.
Tik mažytė dalis to, ką suprantame
Yra džiaugsmas skambėti tyloj
Mes tiesiog pasislepiame iliuzijų sparnuose
Ir neieškome svajonių oazės.
Sakai, kad apgaulė - vienintelė paguoda,
Padedanti nenuskęsti skausmo bangose.
Nesusimąstai, kad šviesa žiba tik tamsoje,
Taigi skausmas - tik praeities ir ateities sekundės.