Nurieda žiedas
tiltas geležinis tyli
lanku suspaudžia širdį
mintis užtvenkia ir išdegina akis
pagavęs patekančią saulę
meta kaimo kalviui į rankas
virš geležinės sutemos
paprašo jam nukaldinti vaivorykštę
virš surūdijusių žvaigždynų
lyg išprotėjęs skuba
daužo šviesą
auksarankis meistras.