Ir nebekvepėjo ryte vanile,
Ir nebebuvo jau taip ramu,
Ir niekada nebebuvo man
Alyvos tokios tylios, kaip
Tą vėsų, bet kvepiantį rytą...
Nesupratau kur tu,
Bet jaučiau, kad nebe čia.
Jaučiau tave šalia, bet
Supratau, kad tavęs nebėra,
Tiesiog keistai kvepėjo vanile.
Sėdėjau ir verkiau,
Apsidairiau, tarsi kažką jutau,
O gal ir ne... nebepamenu...
Dabar žinau, kad tai tu kvepėjai vanile...
Pasiilgau tavęs...