Daugtaškis,kuriuo prasideda ir baigiasi žodžių neturintis sakinys

.... klaikiam regėjime (nepamenu-gal sapne, gal narkotinėj haliucinacijoj), sutikau tamsiame brome vyrą;jis rodėsi gana augalotas, lyg kirviu ištašyta figūra;buvo apsikarstęs rudais, vargiai atpažįstamo audeklo, skudurais, menančiais abitą ar kitą vienuolišką aprėdą;nuo jo tvoskė krauju ir pigiu vynu;
stovėjo jis šešėlyje;nesijudino;įsidrąsinau praeiti;staiga-jis stvėrė mane ir pakišo po gerkle peilį;
-neatpažįsti manęs, a?!, -sugriaudėjo žemu prikimusiu Užupio girtuoklio balsu;
atsakiau kad ne;ir mėšlungis suėmė visus raumenis, vos įstengiau kažką išlementi;
-tuomet klausyk... aš gyvenau dar prieš tau gimstant, dar prieš tavo tėvą, senelį ir taip be galo atgalios.. iki tamsos... iš kurios tave ir sukūriau... menkas, baukštus padare, drebantis dėl savo menko kūnelio, kuris tuoj paplūs krauju...
ir po sekundės pajutau kaip kakle atsiveria karčiuojanti žaizda;nespėjau nė surikti....