Kvaili troškimai

Tereikia vieno žodžio
Ar šypsenos skaidrios.
Man reikia tavo juoko,
O gal šviesaus dangaus.

Svajojau aš pabėgt,
Bet tu mane laikei.
Galėjau tai suprast,
Tačiau neatsakei.

Aš troškau rankų šilumos,
Akių artumo tylumos.
Žavėjaus tavo nuostabia-
Tikėjimo savim galia.

Mums liko tik menki aidai,
O kur tikri, tyri garsai?
Išnyko su tavim kartu
Tikėjimas tuo ką gerbiu...