Bovuom tuokėi pat

Lig patiuos senatvės Barbē širdi tvėlka –
Kāp unt kreiva taka soka užsispīrus –
Jauna tarsi bieguos nu bovėma pėlka
Ė i nauji kronta su knīgeliem īries.

Daug kou skaitiniejė, rašies i dienīna
Ė patrauklė minti sau i širdi diejuos,
Ė muokīklas soula jug ne veltou trīnė –
Daug puikiū dalīku ateitės žadiejė.

Su savoujė laimie vėns laimings nebūsi,
Rēk ka šalėp kėta ašars nekrėsto,
Rēk tou didi tiksla ė kėtėms ipūstė –
A ne omžēs muokė gerbtė švėnta Kristo

Jug ne veltou saka, ka jaunima niekās
Kartās gal apgautė parsėdavė niekšā –
Žuodēs apsidongstė, nepabūgė grieka
Alkstontem pakėšė vuogtuos potras liekštė.

Ė ka Barbė veizas i miestus ė kaimus,
Kėik vėsuokiu nieku sugalvuo vaikiokā –
Vertas hunveibinās, hitlierēs be baimēs
Mintis i groužtieli kėita susisokė.

Nemiegink viliuotė sava patarėmas –
Neprijims, išniekins – anėi vėskou žėna –
Kāp turies gyventė, i kou atsiriemos
Judins daugiakalbi tautini vežėma.

Kumet pruota jimsės, kėik anėi besiauties –
Vėrp senėisėms širdis veizontėis iš šuona,
Vo jaunėijē šūkau baisē isijautė
Ė beveizont renkas i teisiū koluona.

Kou žmuogos gīvendamss atrundi, igauni –
Kuožnos tor nubriežtė sava ronkuom driūžė.
Ė vėsor pabūtė, ė žingsmioutė šaunē
Apsivėlkos laika atnešta drabuži.