lietus
amžinai lietus
užklysta į kvailio
į mano
ir tavo
lyg būtume kokie kvailiai
galvas
krinta lapai
o mums galvoje lietus,
kai jokio lietaus,
kai sausa
tik čeža po kojomis
spalvos
einame drąsūs į priekį
su amžina praradimo nuojauta,
kiek paklaikę