Rašyk
Eilės (76126)
Fantastika (2224)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2584)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Niekam nepaslaptis,  jog mes gyvename tik kartą šiame pasaulyje ir kogero esama daug stipresnių jėgų, kurios sprendžia ar sulauks tas apgailėtinas žmogelis rytojaus, ar vis dėlto tai bus paskutinė jo diena ''po saule''. Kogero galima tik įsivaizduot, ką jaučia tas, kuris vaduojasi mirtimi ligos patale, arba tas, kuris yra pakankamai senas, jog suvoktų, kad greitai teks atsisveikinti su gyvenimu.
Todėl net ir būdamas pačiu didžiausiu ateistu, pajutęs mirties alsavimą tau už nugaros nejučia imi maldauti Dievo, kad paliktų tave gyvą, kad bent  trumpam  užmirštų, jog tu esi tik skudurinė lėlė ir suteiktų tau malonę  padovanodamas  dar trupinėlį gyvenimo.
Gabriel Garcia Marquez savo kūrinyje ''Aš išeinu'' tobulai perteikia besiruošiančio mirčiai žmogaus mintis: ''Dieve mano, jeigu aš turėčiau kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. <... >Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, kad mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties. <... >Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais! ''...
Nors anot A. Šopenhauerio gyyvenimas yra kančia, todėl, kad žmogus
yra pasmerktas kęsti mirties baimę ir nežinomybę visą savo gyvenimą, tačiau toks žinojimas tarsi ragina mus ne šiaip egzistuoti, o gyventi, atrasti savo pašaukimą ir įprasminti savo egzistenciją,
išnaudoti kiekvieną gyvenimo teikiamą progą, sakyti viską, ką galvoji, net jei tai ir turėtų gana skaudžių pasėkmių...
Todėl posakis ''Carpe diem'' turėtu būti kiekvieno paprasto mirtingojo devizas, nes prieš iškeliaujant į nežinomybę, mes, žmonės, kaip ir visi kiti gyvi padarai gyvename tik kartą šioje Žemėje, o pomirtinis gyvenimas tėra tik įsivaizduojamas paguodos prizas uoliam ir pamaldžam bei religingam žmogui... ir vis dėlto, juk niekas nežino, kaip viskas vyksta toliau, kuomet mūsų materealų kūną apleidžia
gyvybės ženklai ...
2008-06-23 23:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-05 14:05
Ferrfrost
Jei zmones viens kitam padetu neatsuktu nugaras pries tuos kam blogai nieks tada neiseitu ir nesikankintu del kitu abejingumo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-25 22:42
Heis
Retai kuri pagalvoja apie mirti ir nesidziaugia esama diena... O reiketu dziaugtis kiekviena akimirka... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-24 20:52
būsimoji
ko gero 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-24 19:09
fragrancis
trumpai ir aiskiai ,nors galiejai pasakyti ,ka nors naujo. Savu minciu siek tiek daugiau.
Lugni vaistineje atsirado vaistas nuo pasiputimo ir egoizmo  .Nenori ???Paskubek, nebeliks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-24 15:18
Justina Macijaskaite
is tikruju,ka tu cia apgailetino matai?man cia labai grazus kurinys...giriu..labai grazi,gili mintis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-24 00:10
Paslaptis Paslaptis
ir ką tu čia tokio apgailėtino matai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-24 00:05
Lugnis
perskaičiau pirmą sakinį. ir jau toks kliedesys jame, jog sekančių nebeskaitau. (ten primetantis tonas apgailėtiname teiginyje).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą