Jie ieško žydinčio paparčio...

Tu gyveni -
Gimei, ir jau nuo pirmo įkvėpimo -
čia
Ir pirmą kart,
Dar nežinai, kad baltas, bet ragauji
Pieno skonį,

Ir pirmą žingsnį horizonto link žengi,
Ir kiek bežengtum - horizontas - vis ten pat -
Toli...
Ir pirmas bučinys - užgniaužia meile orą -
Nepasprink -
Džiaugies net nesuvokęs  -
Tik gyvenimą savy bučiuoji...

Ir mėgaujiesi - rizikuoji,  pirmą kyšį priimi - baugu,
Ir pirmą duodi - stropiai nekenti širdyj „valdžios“ ir „pinigų“,
Akušerei,  atnešęs užantyje, po rimtų darbų -
Prie savo pirmojo naujagimio glumsti - kažko trumpam sustoji...

Žiūrėk, ir pirmą rimtą smūgį priimi  - skaudu,
Kažkam suduodi - toks gyvenimas - tik pasakai,
Ir tau smagu,
Ir pirmą kart gyvenimas rimtai apsipila krauju,
Tu pripranti - „ lyg kariamas šuva“
Ir pirmą kart, tuščiai, kaip ir visi, 
Kvatoji...

Ir viską jau - visus, ir viskame -
Kalbėdamas, jog „ visad būna pirmas kartas - visame kame“ -
Matuoji - „jeigu būtum ten“- kur nebuvai - „pagal save“ -
Kas dien kažką perki, kažką parduodi...

Jau žingsnių padaryta daug - ne vienas, ir ne du,
Sustoji kartais, nužvelgi save, o horizontas - vis ten pat -
Lyg už kalnų,
Rytais atmerkęs vokus -
Tebegyveni -
Ir kartais stengies pirmą pirmo skonį...