bodhisatva

gerdamas orą, ištrina mintį,
kvatodamas nuogina medžių šakas.
kai sutemos kalno pasiūlo jam mirtį -
galvą nuleidęs ištiesia rankas.

žvelgia į naktį, tyliuosius laukus,
kalnas - lyg Buda, ramus.

nirvanoj prigludęs: jaunas, tiesus
lotoso pozoj išvysta vaizdus:
žmones, negyvus, pieš uždraustą Akį -
Saulė ramindama glosto jam petį.

kalno ramybę jau siekia dangus.
kalnas - jo Buda, teisus.