Laimėjimų lemtis

Žmogus praeina ilgą tamsų kelią,
Likimo užmirštas, šešėlių laukime.
Tik štai, staiga, į tamsą žaibas skelia
Ir nušviečia didžia gyvenimo šviesa.

Slaptus kentėjimus ir kelią vingrų,
Atvedusį sostan kalnų didingų,
Palieka tolyje, apvainikavęs lauru,
Ir vardan meilės šventina krauju...

Laimėjimai lemtingi temdo dangų,
Užverdami vokus akių,
Kurios atspindi švento vaiko
Pralaimėjimus aklus
Didybėje visų gelmių.