Kuo gyvi mes

Šiandien aš pagyvensiu kaime
Tik truputį, tik mielą mažą truputį
Palaigysiu po šaltą ryto rasą
Pažadinsiu karosus kūdroj
Po to iškaisiu visas išsitrynęs
Ir savo degančiais veidais
Prikelsiu saulę iš už miško
Sušilt sugrįšiu aš į trobą
Išgersiu puodą tikro pieno
Ir duoną, apteptą medum, sušveisiu
Išbėgsiu vėl kieman
Įkvėpsiu tiek, kiek leidžia plaučiai
Ir dar daugiau
Apsvaigsiu aš nuo šieno kvapo
Apaksiu nuo dangaus žydrumo
Ir nusiplūksiu nuo grynumo tiekos
Palėpėn užsilipęs rasiu
Dulkėtą įrištą istoriją
Ir seną fotelį, tylos, ramybės
Dar porą valandų susikaupimo
Tada jau saulę besileidžiančią
Čia pat už kelio.
Užmigęs grįšiu miestan
Persisunkęs kaimu.
Gi juk tereikia truputį
Tik mažą mielą truputį
Svajonių kaime pagyventi.