Iš tilto

I

Aš maža upele teku
Ir nuo krantų kartais skauda

Prilieti delnu nebyliai
Vaikštai paviršiumi pirštų galais
Sakai:
    tokio nebūna - - - 

Ir viskas viskas skyla
Ir lieka viena juoda žemė
Viena juoda upė
Metalo sijos įsmigusios
Tarp šonkaulių - - -
    už jų laikos baltas žmogus


II

„Ten
būdavo tiltas. “

ateidavom
    ir prasidėdavo
šniokštimas
žolių kalbėjimas
ir šventas smėlis

sakydavai
upelė raibuliuoja

tie amžini ritualai
    persisverti
į savo atvaizdą
  žiūrėti
žaliose tėkmėse

dievaži
toks dugnas
rusvas pasaulis

patylom patylom

reikėdavo pavogti
smėlio saują
arba akmenį

et
žinai
kaip būna