Ilgesys

Aš klausausi nutolusio balso,
O gal balso kurio negirdžiu.
Juk apgauti save daug lengviau-
Nei žinot, kad tavęs neturiu.

Užsidengčiau akis lietumi
Ir gyvenčiau bedugnei tylos,
Kad galėčiau išgirsti žodžius
Kurių niekada nebebus.

Gal kuždėsi dar tyliai į ausį,
Bet pajusi manęs ten nėra.
Nutols mano balsas, o akys išnyks
Taigi nesijaudink kas buvo pradinks...