Mamai

Tu paniūniuok man seną lopšinę,
Mama,
Tą, kuri migdė mane vakarais,
Auginai Tu mane stiprų, gerą,
Ir nekantriai ant rankų supai.

Tu parodyk man klaidų kelią,
Mama,
Tą, kuriuo ėjom rasotom žolėm,
Ak, kad galėčiau aš tai prisiminti,
Deja, aš per mažas buvau.

Tu mane mokinai pirmą raidę,
Mama,
Tik todėl aš ištarti galiu,
Tą nuostabųjį žodį – Mama,
Ak, kodėl aš taip greitai užaugau?

Dar norėčiau pabūti ant rankų,
Mama,
Tik ant Tavo ir jaust jas švelnias,
Tau vienai žydi žemėje gėlės,
Nes brangiausia pasauly esi.