Praslinks epochos tarsi mados
Rudens-žiemos kolekcija sena.
Prie durų giltinė su vėjais loš,
Tenai toli, anapus lauko
Pravirks strėlėm dangus
Ir žemė kraują svetimą išgers...
Stovėsi tu ant drumzlino asfalto,
O žvilgsnis mano vardą šauks.
Šuva pasiutęs tau atneš tik laišką...
Nebėra jos jau šimtmečius kelis
O tau belieka virvę susirast
Ir ant šakos ją užsimest.


fata_morgana



