beveik be garso
tik kvarksi varnos
ir automobiliai
jis tyliai taiso patalą
nors dar
nesiruošia miegot
yra čia svetimas
kaip žmonės oro uoste
besididžiuojantys
lauktuvių prikimštais
lagaminais
ramus tas vakaras
gal trūksta jausmo
tad du pavargę žmonės
prie stalo
užgroja taurėmis
ir mums nežinomi
jų abiejų vardai
jie čia atvyko
traukiniais
abu skirtingais
galinė stotelė
buvo ta pati
ramus vakaras
ir tie du žmonės
kai šviesos ima tirpti
jie sugula į patalą
o rytą
jie jau visai kiti