„d.i.a.l.o.g.a.s.“

J1: Kas čia per mintis? Juk tai kvaila!
J2: Nekvaila. Čia labai graži mintis.
J1: Nemanau. Taip gali sugalvoti tik visiška ligonė!
J2: Kodėl? Normali išalkusio žmogaus mintis.
J1: Išalkusio? Po velnių!  Tas  sūrelis ridenasi stalu palikdamas šokolado pėdsaką, net kvapo nėra!
J2: Skani minis.
J1: Tai nesveika! Net šlykštu. Kam galvoti, kad maistas krenta ar ridenasi?
J2: Žaismingiau. Man patinka. Tu tik pažiūrėk, tai hipnotizuoja.
J1: Man bjauru! nenoriu, kad ji tokiais niekais užsiimtų laisvu laiku!
J2: Tavo norai niekam nerūpi.
J1: Eik kakot!! Abi jūs nesveikos! Iškrypimas taip galvoti apie maistą!
J2: Nesinervink. tau taip pat patinka tik tu to nepripažįsti.
J1: Nepatinka!!
J2: Melagė! Visada ti ginčai galvoje ir daugiau nieko apart savo principų nematai.
J1: Šito geriau nepradėk. Tikrai geriau nepradėk!
J974: Liaukitės! Jau vėlu. Eime miegoti.