Už viską ačiū,
mano smukęs angele
iš gatvės.
Už lietų ir už už pėdas,
šlampančias jame.
Už tai,
kad stogo atbraila einu,
svyruojant virvei čia ir ten--
už tai, kad netekai sparnų--
Sugrįžt į žemę
kažkaip gražiai. nu tikrai. (ir tas du kart už)
padarius pauzelę po pirmojo /už/, jei norėti perskaityti organiškai prisieina, ir antrąjį skaitai dar kitoje tonacijoje, tiek trapaus jauduliuko ir mielo paprastumo suteikia, (jei skaityti žiūrovui) na labai paspalvina nuoširdumo atspalviu; o rodos tokia smulkmena; ir žiūrėk, gal ji (ta smulkmena, pasikartojantis /už/) čia net netyčia įsivėlęs, bet puikiai. šaunus.