Ačiū Tau už liūdesį, už šilumą naktų,
Už gyvenimo gražaus svaigias gerumo dulkes,
Nors ir už vėlyvą, bet saldžią meilę sapnuose,
Ir už ištartą gerumo užšaldytą žodį.
Ačiū Tau už blogį ar už gėrį – nesvarbu,
Man svarbiausia, kad gyvenime Tave turiu,
Už pernykštį sielvartą, klajojantį kažkur,
Ir rytojų margą, nors šiandien ir tamsu.