Nepažinti nutylėjimai

iš aukso šulinio

Gieda milžinų vergai,
Tauškia pasaulio elgetos,
Svetimus į pragaro šilumą traukia.
Dangaus pašvaistė
Ir mažieji mėnulio ežerai plečiasi- skyla.
Kruvinas pinigas
Kišenėj skamba,
Šaukiasi kažką- matyt, nepažintą.

draugai išduoda arba numiršta,
atvanga užlieja netikėtai,
Visa aplinkui šlapimu ir cukrum prasmirsta.
Pilstosi klounai skiedrom,
pirštais išjuokia svajoklius turistus.
Piramidės auga vidur ežerų..
Pažink šį aukso šulinį-
... įšok pas mus..


staigus žodis

minties infliacija
Persismelkė poeto eilėse,
nustumtas noras-
liko tapsmas siluetu.

kur lengvoji plunksna pasislėpus?
Kur rašalas,
Ir abejingumo imunitetas...?

penkialapis


kartus, aštrus, šaltas..
Vakaras apgaubė.
Į kumštį suspaudė ir slegia krutinę.
Pasimelsk už mane..
plėšomas šaukiu- „gelbėkit“..
netenku rankų.. kojų..
„padėkit... “- netenku galvos...
Ne sutemos, o skausmas...

dionisas ir apolonas

Visad švytėjimo įsikibęs,
Nepaliaujamai garbinamas ir giriamas,
Tuštybės pilnatvėj slepiasi Dionisas.

Dievo mirties metinių proga,
Prie vandenyno du broliai gedi.

Dionisas šiltas išore,
bet viduj trupa,
Tik saulė tai žino-
Sakosi -„myliu“.