Degančios kregždės subraižo sparnais
Melsvą padangę.
Kelią lelijom nubarsčius,
O gal neskaitytais laiškais...
Kad ir kuo benuklotumei jį,
Į akmenis dylančiais padais
Dulkes žarstai begaliniam kely.
Aš tikiu, mano angelas saulėj gyvena
Tyrom tarsi krištolas melsvas akim.
Ieškojau aš šiandien namų,
Bet paklydau prie drungno upelio,
O jis man patarė mokytis žvelgti širdim.