*

gyvenimas tas pats
tik mes vis susikeitę vietom
aš anglišku rūku skalauju pievas
tu - obuolys vis krentantis į viršų

kai negalioja dėsniai - šita erdvė
vis traukiasi ir plečias aš nežinau
net savo vardo nes niekam nesakiau
jo garsai tik būna kartais naktys
kai Grįžulas apvirsta ir sidabru
aptaško mano kaktą