Kas tu?
Pro šerno purvumo langą,
Stebiu tave ropojantį laidu
Tarsi idiotas,
pasiklydęs savyje.
Likimas tai,
ar ironija
juk ant bato pado tu –
prislėgtas?
Nugramdau šaukšteliu
Tačiau tu ropoji toliau,
klystkeliais grublėtais
Į duobutes
Vien tik slėpdamasis nuo mano
barbariškumo
žudančio,
nors ir mačiau aš rojaus soduose
mudu broliškai apsikabinusius
dabar prisiminiau
manau,
jog
esame
draugai


Lucky Luciano












