Mirties nėra, yra tik formų virsmas...

* * *

mirė vikšras į kokoną ten
kur kokonas vystėsi ir mirė į lėliukę
kada lėliukė į drugelį
mirė

tasai išlindo
šlapiais sparnais
taip susiglamžiusiais
lyg lapas kritęs rudenį
pernykštis
į pavasarį

ir kad pradės virpinti virpinti orą
lyg knygos puslapiai
po aukštu spaudimu
tarp smiliaus ir nykščio perversti iš pabaigos
į pradžią sparnų džiūvimas nuplazdėjo
ir išsilygino pasaulio grožis -

drugelio sparnuose
išrašyta Biblija
nuskrido tūpti ant žiedų ir gert nektaro
pražydusių gyventi iš mirties į mirtį.

mirė vikšras į kokoną...

* * *
sustingęs gyvenimas amžiną - uodas gintaro skeveldroje -
sakų laše sustingo formą...

- - - - - - - -
Visata tokia plati, ir pasaulis toksai beribis,
jog gali laisvai judėdamas erdvėje patirti formų virsmą,

o ieškoti nemirtingumo formulės, tai tas pats, kaip daužytis drugelio sparnais,
kur išrašytas grožis amžinas, į lango stiklą pro kurį sklinda šviesa, tada,
kai durys formų virsmui taip plačiai atvertos...