.
Matai
lakštingalos žiūrėjimą
į gaivališką konkretumą
primerktais
vokais
įslystame nakties bedugnę
skęsdami
pro siauručius plyšius
Girdi
vyzdžius į prarają
mes krentam
paukščio sparno brydėmis
į upės tėkmę
nešami
Būties
srovenimo
išplaukiame
pražydusiais šešėliais
aromato metėlių krante mėnulio rėžio
po
skliautu
ištiesę
kojas ant
žolės
drėgme
po juodalksniu
į žemę sunkiamės
kur ant šakos
vokais primerktais pro siaurus
plyšius
tarpeklyj laiko
į bedugnę metėlių kvapnumo
Žemėje
lakštingalos akis primerkęs
čiulbesys
sapnuoja
Dievą
ant briaunos jos
vyzdžių voko...
-------------------
2008. vasario 16d (I. L. - Lugnis)