Tolimoms gėlėms

Prabunda miesto
ūžesy tylėjęs balsas
ir šiukšleles spalvotas
smaigstai
į upės atvaizdo
santūrų rytą.
žu žu žu.
nepažįstamais aidais
atsišaukia
gatvės šviesos.
tiek daug kalbų
prasmenga
tavo zirziančioj
maldoj.
ieško vietos
alsuot alsuot.


nesvarbu kam
daužosi varpai,
su actu maišosi
gatvėj sakiniai ryžtingai
artikuliuojami
blankiai mirkteldami
istoriniam žibintui.
totemo totemo totemo.
blausioj šviesoj
senamiesčio vaizdą
sudėliotą matai.
iš užgesusių degtukų.

grįžta daužydamosis audros,
debesų pūkus rinkdamos,
nepažįstamom raidėm
išpieštus.
pabūk pabūk.
ar girdi kaip pelėdos
ūkia
santūriam
baisiam
ryte.