rašyk.lt: Kūriniai / Kagaya / Emriologija

Blogas komentaras Rodyti?

2008-06-15 19:59

Smithas

:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-06-15 15:21

Cali_for_Nia

kažkokia biologinė pieva

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-06-14 23:32

Lugnis

gimusiojo fizinę, o per ją ir emocinią būseną, užplūsta lavina daug naujų pojūčių, dar iki tol nepatirtų ir nepažintų ir netikėtų, kurie gyveno ten už pilvo - ateityje; ir po labai didelio galvos kaukolės spaudimo, po kurio pavargęs yra daugiau tikriausiai, nei fiziškai stiprus vyras, iškrovęs vagoną anglies, ar štangą kilnojęs, jis staigiai pajunta:

šviesa rėžia per vyzdį (nors rega dar ir paplaukus - t.y. rega, savo fokusu, pajėgi matyti auras;
panašiai, kaip primerkus akis, pro plyšiukus, daiktai išplaukę, susilieję, ir gali apie, pvz. gatvės žibintą, susiliejusių daiktų fone matyti švytintį žiedą,tai panašiai tokioje regos fokusuotėje, bet jau apie gyvą padarą, nebemato suaugęs, o kol mato, nežino, jog mato.
o momenėlis (kuris vėliau užsidaro) gimusiojo pajunta visiškai kitą slėgį,
klausa - aštrių briaunų garsus užgriūvančius lavina ausų būgnelius.

baugumu drobės audinys sausina odą ką tik pajautus sausą orą ne 36,5 Celsijaus vandenis.
jo kvėptelėjus, plaučių išsiplėtimą, kaip orchidėjos du maišeliai, įkvėpus oro - egzistencijos kvapo pražysta ir žydi.

o svarbiausiai su visais tais atsiradusiais sunkumais nepatirto, dingsta ta asaba - nematoma asaba, kuri dingsėjo muziką - širdis plakė, trūko tas muzikos ryšys kartu su kvėptelėjimu, galutinai atrodo,
ir kartu ta asaba, kuri visada reagavo, ko tik panorėjo embrionas, saldaus rūgštaus, sūraus gaižaus, ar kokio gabalo kreidos, kurio ji gali palaižyti- calcio;

tačiau išgirdęs ir pajutęs vėl ramų jos plakimą - muziką širdies, buvęs embrionas - pražydęs "orchidėjų žiedus du" - plaučius, (išsiplėtusius oru užpildžius) kurį išrėkia iškvėpdamas jis, tikriausiai ir balso savo išsigąsta;

jau - žmogus naujagimis žmogaus nutyla ir nurimsta:

"- kur ta būtybė, kuri visą laiką pulsavo, ir yra jau taip gerai pažystamą, dabar tarp viso to nepažystamo, ir naujo; vis teliuškuojant vandens pasaulyje kurio čia jau nėra, kur ta muzikuojanti ritmą būtybė"--- jis neberėkia, balsu jos nebeieško,ją pajutęs ir išgirdęs,
ir apsikabinęs krūtį visiškai; jis atsipalaiduoja ir džiaugiasi erdve, jau nebe ankšta, kaip buvo pasidarę paskutiniu metu, erdvė visus apglėbus laiko, ir leidžia judėti laisvai; buvęs embrionas, kaip kokią pieno cisterną laiko delną uždėjęs, kaip savo nuosavybę, nes alkanas po tokio sunkaus veiksmo - gimimo, tai ne štangą kilnoti, tai kur kas rimčiau - gimti.
ir užmiega žydėdamas orą;

embrionas - žmogaus naujagimis gimęs į orą šaukia:

"kur tu dingai bangavime ramus " - jam (pažystamai širdies muzikai) atsiradus šalia, jis ramus - nebešaukia. Ilsisi. jis tada sužino, kaip ta asaba atrodo, ir kad daug yra asabų, tik jų bioritmai - širdies ritmai kitoniški. jam mieliausias devynis mėnesius girdėtas, nes tai ne nežinomybė - pažystamas, saugi muzika.

nemanau, jog embrionas gimęs šauks - noriu ten kur ankšta, gimdyk mane atgal. jam patampa ankšta - maža erdvės.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-06-14 22:03

Gabitte

et . žiūrėk, kad choriono gaureliai nepadarytų savo. kad nepaspringtų vaikelis, kad virkštele nepasismaugtų. nors gal to ir nori, mirti pilve, o ne pasaulyje.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-06-14 20:34