Savartyne „nebadausi“

Savartyno žmogų pasigausiu
Ir jam ranką paspausiu.
Ironiška idilė pasmaugė mane
Aplinkui klaiki klaikuma.
Savartyne tarp žmonių,
Tarp šiukšlių ir ligų...
Juokas niekada nebeskambės...
Ir badas aidete aidės..
Sauja šiukšlių pasisėmęs
Aš tarsi nuodų įkvėpsiu...
Tikėjimas viltis...
Į mano plotą įrieda
Naujas atmatų davinys...
Įvažaivo šiukšlių mašina.
Aplinkui subėgo juoda bevilčių minia...
O kur dingo Tiesa?
Miršta žmonės juk čia nebėda...
Kur Teisybė ir Šviesa?
Melas pasmaugė ir jas...


Mano  „smegenis“ paveikė
E. Maluko „Šiukšlyno žmonės“...