Foje

Kai sniegas pučia, ir šiaurys
Laukan mums atveria duris —
Gyvenimas baugus, deja —
Bet mums nešalta, nes Foje

Krūtinę šildo neramaus,
Kažko nerimstančio žmogaus,
Ir tebeieškančio, beje,
Savęs šioj žemėj, o, Foje;

Pasidabinęs ir saugus
Per ledą žengia šis žmogus
O jei įklimpsi pusnyje,
Tai kas ištrauks, jei ne Foje?!

Bandau suvokti, ką darau,
Aplink ratu apsidairau,
Ir terandu aš savyje,
Išskyrus širdį, tik Foje.