Dar visko bus

Rasos laše
tyla
keliauja mintys
suskilusio ąsočio pakraščiais
gyvenimas
slidus
margais žalčiukais
susirangęs po slenksčiu
palakti vakarinio rūko
skuba
manyje palieka žymės
grioveliai delnuose
keisti
sutramdo liūdesį
kai perbraukiu per smilgas
išgirstu
nedrąsų pažadą
kad dar visko bus.