Susirinko miško fanai:
Trys ežiai, penki fazanai,
Visas pulkas voverių,
Lapių keletas gudrių.
Pakalbėję sugalvojo
Šviesų kurt kartu rytojų:
- Reikia santvarką šią griauti,
Ir visiems kartu kariauti.
Pasitarę, pagalvoję,
Minutėlę parymoję,
Dėjo greit visi į kojas,
Net šuva nebūt sulojęs.
- Slėpkimės, kaip partizanai! -
Šaukia girioje fazanai.
„ Tra - ta - ta ir „ tru - tu - tū! „ -
Šaudo iš visų kampų.
Voverės iš gilių mėto,
Lapė per žolyną bėgo.
Ten užkliuvo ir užgriuvo...
„ Tra - ta - ta „ ir vėl už krūmo.
Išsislapstę ir ežiai,
Pukši, tarsi garvežiai.
Lyg strėles iš lanko kieto,
Adatas savasias mėto.
„ Tra - ta - ta „ ir „ tru - tu - tū „,
Dar vis pyška iš kampų.
Pasislėpę partizanai -
Treška girioje fazanai.
Tik staiga - „ kran - kran „ aukštai:
- Ką čia darote, draugai? -
Stebis medy varnas juodas,
Šiaušias plunksnos, tarsi kuodas.
- Juk kariaujam! Nematai? -
Šaukia jam sutartinai
Trys ežiai, penki fazanai,
Voverės ir lapės - fanai.
- O su kuo? Prieš ką kariaujat?
Kad taip girioje triukšmaujat?
Stojasi visiems gaurai,
Dreba medžiai, vabalai.
Kraipo galvas trys ežiai,
Taip nuraudę, lyg vėžiai:
- Kad nežinom mes ir patys,
Tau geriau iš aukšto matos.
Nesuprantam, ką čia darom.
Ai, geriau į krūmus varom! -
Susigėdo ir fazanai,
Voverės lyg chuliganai...
Išsiskirstė miško fanai,
„ Tra - ta - ta „ ir „ tru - tu - tū! „
Garsiai kranksi medy varnas:
- Va, ir vėl dabar ramu.