Mano danguolėliui

Suskinu žydinčius debesis -
Gražiausios puokšės prieš audrą.
Ir pamerkiu į saulės voratinklius -
Likimo spalvų paletė nuraudo.

Į nupraustą vasaros rytą atgimę,
Kvepiantys Tavo plaukais, laukimu.
Jie būna lengvi, kamuoliniai
Ir velniškai sunkūs kai lyja ledu.

Užverčiu kaklą ir sprandą numaudžia
Artumas Taviesiems kalnams debesų,
Aš iškenčiu skausmą aštriausią -
Dangaus lietimu svaiginu.

Paglosto mane paryčiais vėjo gūsis
Dangus danguje -ramuma.
Atmerkiu akis nėr kuo skųstis,
Kol jis su manim aš gyva.