Teptukas rankoje atgyja
Kiekvieno potepio metu.
Spalvas lengvai savy praryja
Ir atiduoda tuo pačiu.
Iš lėto gimsta veidas,
Toks tyras, šiltas ir gaivus,
Kaip dar ankstus pavasarinis rytas
Apgaubęs gamtą ir namus.
Ką nutapys toliau teptukas?
O gal jo šeimininkas paklusnus?
Liks klausimas neatsakytas,
Toks paslaptingas ir smalsus..