dienoraštis IV

"Let's go to Amsterdam"...
Pirmą kartą pamatytas Amsterdamas man nepatiko... Tiesiog miestas ir viskas, tikrai mačiau gražesnių... Nesupratau mano vieno pažįstamo kliedėjimų apie pasaulio miestą...

Bet Lex man parodė tikrąjį Amsterdamą, tokį kokio pati tikrai nebūčiau radusi... Miestą mieste... Su  savomis taisyklėmis, tiksliau jų nebuvimu...
Amsterdame gyvena Adu...
Adu yra Alexo draugas... Ir mano draugas.. Manuoju jis patapo nuo pirmos akimirkos... Tiesiog žinojau, kad mes jau pažįstami, gal iš kitų gyvenimų...
Adu yra pasaulio pilietis. Gyvena sename sandėlyje, dažniausiai su penkais kitais žmonėmis, kiekvieną kartą skirtingais... "skvotas yra skvotas"...

"Ca va, tessy"?
"Bien, merci, Adu"...

Lex kažkur išgaruoja... Jis visada taip, kartais net nejaučiu, kad jis šalia... kartais negaliu rasti... 
Vėl salsvas kvapas... Adu rūko kaljaną... Man patinka kaljanai... Procesas... Raminantis... Tūkstatis ir viena naktis....
Pasiimu vieną iš Adu tam tamų... Mano nauja svajonė... Groti gyvenimą...
Žinau, jei  mušiu tam tamą Adu dainuos... Visas tas beprotiškai gražias prancūziškas dainas... Adu turi prancūziško kraujo... Jis turi šarmo... Kurio turi Lex... Tokio, kokio aš turėčiau vengti...
Mūsų "jamseasion" nusitęsia iki gilios nakties...
Galu gale visi pavargsta... Iškrinka... Kas miegoti, kas ne... kas po vieną, kas ne... Visgi vasara...
Adu sėdasi šalia.
"ca va"? perklausia...
"Je me suis egaree, Adu"...
Jis tyli...
"You are clever... And you are more free than you think... And Adu is your friend"...
Aš žinau Adu, kad mes visada liksim draugais... 
"We go to sea after couple hours... wind and water music will clean your head and give you answer tessy"...
Mes pasitiksime saulę prie jūros... Ko dar galima norėti?