laiskas sau...

Vaikystėje tu mėgdavai žaisti... Vaikystėje  mokeisi gyventi... Ar jau atsibodo, ar išmokai gyventi? Nemanau... Tu nežiūri rimtai į tai, kas rimta, nedarai to, ką reikia daryti... Neskaitai knygų apie Snieguolės istoriją, nebežaidi „Lego“ kaladėlėmis... Žaidi gyvenimu!.. Neišaugai iš to amžiaus, nenustojai beatodariškai žaisti...  Sustok! Tu ne žaidėjas... Žaisdamas virsi žaislu...  Būk žmogumi!.. Esi tikras, jeigu moki atskirti gyvenimą nuo sapnų, svajonę nuo tikrovės, jausmus nuo simpatijų... Supratai, ką aš noriu pasakyti? Žinau, kad labai nori žaisti; juntu, kokios žaismingos tavo rankos, galų gale net tavo akys žaidžia žvilgsniais... Padaryk žaidimui pabaigą, spausk mygtuką „exit“. Išeik, nutrauk... Pradėk gyvent . Tada tu būsi gyventojas, o aš liksiu žaidimas . Abu būsim žmogiški, bet tik tu būsi tikras. Atsimink vieną: nežaisk, nes nesi tikras, kada žaidimas nutrūks... Būk žmogumi. Tada suprasi, kad tu esi tikras... O dabar (kaip ir visi), aš – tai tu!!! ...