Ka reiskia buti Laisvam?

Ką reiškia būti laisvam?


Esi priklausomas nuo kiekvieno garso, kiekvienos natos, kiekvienos mintimis užčiuoptos melodijos, nuo menkiausio virpesio... Tavo kojos juda pagal svaiginantį ritmą, tačiau akys nesueba įžvelgti to, kas arti. Kodėl?.. Nes tu iškeliauji tolyn į svajų pasaulį. Tave užvaldžiusi  muzika nėra priešas, tačiau ir ne draugas. Ji – tik muzika, kartais bandanti “paliesti” tavo širdį, bet dažniausiai įsiskverbti į mažiausias smegenų ląsteles. Tuomet tampi jos vergu, višiškai nesuprasdamas ir net nežinodamas, kad egzistuoja laisvė!
  Nenustembi atsibudęs su ausinuku, „kalenančiu“ ritmą. Ritmą, kuris priverčia pamiršti aplinkinius, įsisupti į kitokį pasaulį, kur gyventojai tik tu ir ji, visagalė muzika...
  Nepersistenk! Negali jos nugalėti, kol ją girdi. Kiekvienas garselis tempia tave giliai žemyn. Tu net nenori lipti, jautiesi taip puikiai, kad neieškai šviesos. Ne veltui būti tamsoje būti gerai tik tol, kol įsivaizduoji kad ji šviesi...
  Gražūs žodžiai, kartais pavergiantys širdį, dažnai yra tik gudri apgavystė, kuria norima suvilioti dar gyvuojančias tavo proto ląsteles... Kiekviena jų, dingdama, mažina tavo sugebėjimą mąstyti nekopijuojant kitų; galvoti taip, kaip tave išmokė mama, pasaulis ir kaip išmokai tu pats...
  Tavo pirmasis klyksmas lopšyje buvo pirmoji jos užuomazga, bet tuomet ji simbolizavo norą būti laisvu ir didžiulę meilę pirmam mielam žmogui - mamai...
  Deja... Kalėjimo durys atsidaro kaskart nuspaudus muzikinio centro jungiklį. Pro jas įeinantis žmogus – tu! Išoriškai jos tokios gražios, kad jautiesi visiškai pasitikintis savimi, visagalis, nors esi tik varganas kalinys, uždarytas tol, kol valdovė muzika tavęs nepaleis. Bet vienaip ar kitaip – negali be jos! Klastingi virpesiai, keistas švelnumas ar uždegantis visą tave aršumas – labai jaudina, tarytum gražiausios moters prisilietimas. Muzika tau suteikia tiek džiaugsmo, kiek gauna mažytis šuniukas, gavęs trapų, šviežią kaulą iš savo šeimininko...
  Klausau, nes negaliu sustoti. Ausys jau priprato. Joms nebereikia prasmingų žodžių, joms jau nebetrūksta pavasarį sugrįžtančių paukščių giesmių... Joms užtenka tik paprasto, bet beprotiškai įtraukiančio ritmo. Jį girdėdamas jautiesi toks laimingas, kad nežinai, o gal nenori žinoti, ką reiškia būti laisvam?..