Šios eilės
nededikuotos
niekam
juk jie neskaito
pavirtę paukščiais
grakščiai šokinėja pro
miegamųjų langus
prisiklijavę sparnus
pamiršta kaip
tyliais vakarais
juos mažus
motinos mokino
skaityti
iš jų teliko dulkės
kaip ir pranašauta
tad mano rašalas
baigia uždžiūti
visą dieną tik
sėdžiu prie lango
ir stebiu
kaip gražiai ir lėtai
sninga plunksnom