Neįprasta fantazija sedėt ant vakarinio kranto,
Išmėtyt akmenis į gilų, šaltą dangų,
Įsisvajot į drūgio vietą ir būti vienanakčiu, būti vienadieniu.
Svajot kol švis, po to pavirst šešėliu,
Įsiklausyt į vėjo žaismą naktį,
Ir į garsus kurie per gražus, kad suprasti.
Turėt svajonę tokią, kad niekas neatimtų.
Gebėt gyvent iš naujo,
Gebėt gyvent iš tikro.