Jūrai

Tarp dangaus ir žemės vieniša,
Mintims eini kaip praraja,
Tavo žodžių niekas nesupras,
Jūra – meilės Tu galia.

Tarp krantų ir milžinų laivų
Stovi Tu, ir juos ramiai skiri;
Bet kiek daug širdžių sujungi Tu,
Jūra – nuostabi.

Tau mes menkas menkas skruzdėlynas,
Mums Tu didelė, plati,
Kaip ramybės pilnas vandenynas,
Jūra – kokia Tu išdidi.

Daug jau pasakų apie Tave sukurta,
Tau – žmogaus dalis širdies,
Bet ir daug Tavęs niokota,
Jūra – vieniša.